Naudinga žinoti RSS



Kuo reikia pasirūpinti mirus artimam žmogui

Mirus žmogui, elgesio principai visada tie patys. Jei žmogus mirė namuose, reikia kviesti medicinos pagalbą, kuri tai patvirtintų, jei ligoninėje, medikai tai atlieka iš karto. Žmogui mirus viešoje vietoje, kviečiama policija, kuri mirties netvirtina, bet tam kviečia medicinos ekspertus. Vėliau velionis vežamas į ligoninės morgą ar specialią, saugojimui skirtą vietą. Specialistai paprastai atvyksta kuo įmanoma greičiau. Kūnas į ligoninės morgą turi patekti per 2 valandas nuo mirties fakto nustatymo. Už jo buvimą morge moka ligonių kasos, kūnas ten gali būti ne ilgiau nei 4 paras. Mirties faktą tvirtina gydytojas, išrašantis mirties faktą liudijančią medicininę pažymą. Su šia pažyma artimieji arba įmonė gali kreiptis dėl pašalpos ir mirties liudijimo. Didžiuosiuose miestuose tai galima padaryti metrikacijos skyriuose, kurie išduoda tiek mirties, tiek gimimo...

Skaityti toliau



Apie mirtingumą

Suvokimas, kad žmogaus būtis yra labai trapi, leidžia teisingai susidėlioti gyvenimiškus prioritetus. Daugelis psichologinių žmogaus problemų kyla iš mirties baimės. Susitaikius su mirtimi, tampa lengviau gyventi. Tanatoterapija – mirties prisijaukinimo terapija, atpalaiduojanti ir atmerktomis akimis žiūrinti į pasaulį ir žmogaus gyvenimą. Protėvių pagerbimo kultas giliai įsišaknijęs Lietuvoje, gal net per dažnai gyvieji trikdo išėjusių ramybę, kapines paversdami mauzoliejais ir gėlių darželiais. Paradoksas: kuo dažniau lankomi kapai, tuo mažiau galvojama ir kalbama apie mirtį ir jos nuolatinį buvimą greta mūsų. Apie mirtį kalbėti nėra populiaru, ši mintis kelia baimę, nerimą, o mes, šiuolaikiški žmonės, linkę viską daryti, kad nejaustume sunkių, negatyvių jausmų. Egzistencinis mirties baimės jausmas liečia ne tik senyvus ar ligotus žmones, mirties baimę išgyvena vaikai ir brandūs žmonės. Anksčiau buvo dvi...

Skaityti toliau



Ką verta žinoti apie kremavimą

Į ką reikėtų atsižvelgti ir ką būtina žinoti, jog ištikus nelaimei artimieji galėtų jaustis ramūs dėl paslaugos patikimumo, o dvejonės netrikdytų ramaus ir pagarbaus atsisveikinimo? Kremavimo trukmė. Visas kremacijos procesas – nuo palaikų įkėlimo į įrenginį iki kapsulės ar urnos su pelenais atidavimo – trunka 2,5–3 valandas. Jeigu procesas įvyko greičiau, tuomet išties galima suabejoti, ar viskas buvo įvykdyta tinkamai ir kokybiškai. Garantija ir saugumas. Žmonės kartais baiminasi, kad kremuojant palaikus pelenai nebūtų sumaišyti. Garantiją dėl paslaugos kokybės užtikrina pats kremacijos procesas, vykstantis 3 etapais, kuriuos privalo skirti specialūs vartai. Pirmojo etapo metu karstas su velionio palaikais įkeliamas į kremavimo įrenginį, kuriame kremavimas vyksta daugiau kaip 800 laipsnių temperatūroje. Tokioje temperatūroje sudega ir karstas. Antrasis etapas prasideda po valandos – jame organinės medžiagos...

Skaityti toliau



Keletas senovės lietuvių laidojimo tradicijų

Akmens amžiaus žmonės mirusius į kapo duobę guldydavo ant šono, palenktomis kojomis. Taip miega kūdikiai. Gal tuo būdavo imituojamas žmogaus grįžimas į Žemės motinos įsčias? Laidota arti namų, taigi ir po mirties velionis tarsi dalyvaudavo bendruomenės gyvenime, – pasakoja etnologas Liubartas Klimka. Kaime nebuvo giežto papročio juodai rengtis, nes žmonės paprasčiausiai to neišgalėjo. Išeiginiai drabužiai buvo siuvami ilgam laikui ir naudojami visiems svarbiems atvejams. Su laiku, žinoma, tos juodos per laidotuves atsirasdavo vis daugiau, moterys pradėjo rištis juodas skaras, – pasakoja tautinio kostiumo tyrinėtoja Teresė Jurkuvienė. Deginimo paprotys išnyko Lietuvoje plintant krikščionybei, tačiau iki pat XIX a. per Vėlines, tęsiant prosenovines tradicijas, kapinėse degė laužai. Pasak etnologo Liubarto Klimkos, juose būdavo sudeginami seni antkapiniai kryžiai, kaimo žmonės prie ugnelės prisimindavo...

Skaityti toliau



Kaip susidoroti su netekties skausmu

Artimojo netektis yra skaudžiausia iš visų netekčių kategorijų. Psichologinio streso skalėje ji užima pirmąją vietą, paskui eina skyrybos, sunki liga, darbo praradimas. Todėl natūralu, kad susidoroti su užklupusia būsena gali būti sudėtinga. Psichologė Eglė Šekštelienė pataria, kaip pamažu sugrįžti į pasikeitusio gyvenimo vėžes. Ji išskiria penkis svarbiausius niuansus. Susipažinkite su jais. 1. Netekties pripažinimas Pradžioje būna šokas. Jūs galite jausti silpnumą, nekontroliuojamai verkti, tapti isteriškais, netgi apalpti. Tačiau galimas ir priešingas variantas: galite jaustis lyg apduję, atbukę, visai neparodyti emocijų ir atrodyti ramūs, viską kontroliuojantys, atsitraukę. Vienas sunkiausių dalykų gedint yra jausmas, jog prarandate kontrolę. Pamėginkite tuomet įtvirtinti dienos ritmą. Šis pirminis sąstingis gali tęstis net keletą dienų. Tokia būsena, lyg emocinė gynyba, leidžia neprarasti kontrolės ir užsiimti būtiniausiais dalykais...

Skaityti toliau