Naudinga žinoti RSS



Pamatinė žmogaus dorybė yra drąsa

....pagrindinė priežastis yra baimė, bailumas. Drąsus žmogus yra, sakykime, atviras žmogus. Jis nebijo; nebijo netgi to, kad jį apgaus. Nes visada bet koks žmonių santykis yra rizika. Bet koks, netgi tarp pačių artimiausių žmonių. Štai kodėl Churchillis… Man yra be galo įstrigę šitie žodžiai, aš juos esu paėmęs iš Hannah Arendt teksto, ir tai yra, beje, stebuklingas tekstas, aš nežinau kito teksto XX-ojo amžiaus literatūroje, kur taip aiškiai būtų pasakyta:  „pamatinė žmogaus dorybė yra drąsa. Visos kitos yra antrinės. Jeigu [žmogus] yra bailys, tada visos kitos nieko nebereiškia. Pirmas dalykas yra drąsa.“ Aristokratiškas žmogus yra drąsus žmogus. Antra savybė – jis nebijo pasitikėti. Jis nebijo būti apgautas. Na ir kas, kad mane apgaus? Nebūna taip, kad tik vienas pralaimi. Visada...

Skaityti toliau



Susigrąžinti tai, kas dar neprarasta.

Kaip mes suvokiame senatvę? Kas mums yra senas žmogus? Ar amžius – mūsų pranašumas? Ar yda? Ar kuo nors reikšmingas faktas? Juk tiesa tokia, kad gyvename globalioje jaunystės kultūroje, kurioje slepiami du dalykai – senatvė ir mirtis. Mirtis klinikalizuojama, medikalizuojama ir saugiai paslepiama nuo jaunųjų, kaip savo studijose rašė prancūzų istorinis antropologas Philippe’as Arièsas, tyrinėjęs mirties sampratas Europoje. Lietuvoje skaudžiai stinga tokio dalyko, kaip laimingos vyresnio amžiaus poros, besimėgaujančios gyvenimu kavinėse, restoranuose ir kitose viešosiose erdvėse. Būti senam žiaurioje, jaunystės ir jauno kūno grožio kulto persmelktoje, neoliberalias dogmas kaip vienintelę tiesą be jokios alternatyvos išpažįstančioje visuomenėje – tai atverti ir paviešinti savo neįgalumą arba pasitraukti į vienatvę, kad netrikdytum jaunų ir gražių. Man jau daug metų akivaizdu, kad Lietuvoje skaudžiai stinga tokio dalyko,...

Skaityti toliau



Apie mirties prasmę

Ar žmogaus baigtinumas laike, baigtinė jo gyvenimo trukmė, neišvengiama mirtis, gali padaryti gyvenimą beprasmį? Dažnai girdime, kad mirtis verčia abejoti viso gyvenimo prasme, kad viskas beprasmiška, nes viską sunaikins mirtis. Ar mirtis iš tiesų gali panaikinti mūsų gyvenimo prasmingumą? Anaiptol. Būdami nemirtingi, bet kokį veiksmą ramia širdimi galėtume nukelti į begalinę ateitį, mums nerūpėtų jį atlikti kaip tik dabar, o ne rytoj ar poryt, po metų ar dešimties. Tačiau mirtis, neperžengiama kiekvieno iš mūsų ateities riba, apkarpanti mūsų galimybes, verčia išnaudoti gyvenimo laiką, nepraleisti vienkartinių progų, kurių „baigtinė“ suma galiausiai sudaro visą gyvenimą. Taigi baigtinumas, laikinumas – ne tik esminis žmogaus gyvenimo požymis, bet ir to gyvenimo prasmės pagrindas.  Įsivaizduokite, kad sklaidote savo biografijos lapus ir kaip tik atsivertėte skyrių, pasakojantį...

Skaityti toliau



Gyvenu, nes mirsiu

Sveikiname – būdamas žmogumi, žinote, kad teks mirti. Būtent todėl, kad su tuo susitaikytumėte, išmokote kai kurių įspūdingų kultūrinių ir psichologinių technikų. Mirtis turi negerą šlovę. Niekada nelaukiamas svečias, visad atvykstantis per anksti, bijomas ir nekenčiamas: „paskutinis priešas“, Biblijos žodžiais tariant. Bet keletas poetų ir filosofų per visą istoriją teigė, kad be mirties būtume pasimetę. Tai jos perspektyva kelia mus iš lovos ir įkvepia didiems darbams. Vis daugiau įrodymų iš socialinės sociologijos srities rodo, kad tie mąstytojai buvo teisūs. Žmonės gali svajoti apie civilizaciją be mirties, tačiau be jos vargu ar civilizacija būtų iš viso. Istorija prasideda nuo mirties suvokimo. Kaip visi gyvi sutvėrimai, stengiamės išlikti. Tačiau, skirtingai, nei kiti sutvėrimai – bent jau kiek žinome – gyvename žinodami, kad...

Skaityti toliau



Jei dar turėčiau laiko

Bronnie Ware yra australė, be kitų darbų, kelerius metus užsiėmusi paliatyviąja slauga – ji rūpinosi žmonėmis paskutiniuosius 3–4 jų gyvenimo mėnesius. Moteris aprašydavo savo patirtį tinklaraštyje „Inspiration and Chai“. Šis projektas sulaukė tiek dėmesio, jog slaugė parašė knygą, pavadintą „5 dalykai, kurių labiausiai gailimasi prieš mirtį“. Knyga buvo išleista 27 kalbomis ir tapo bestseleriu, o Br. Ware dabar dirba lektore ir savo seminarais įkvepia milijonus žmonių visame pasaulyje. Autorės teigimu, buvo visai nesunku susisteminti dalykus, kurių labiausiai gailisi žmonės. Anot jos, prieš mirtį daugelis pacientų pasikeičia – jie geba labai aiškiai atskirti, kas jų gyvenime buvo gera, o ką – jei tik būtų įmanoma – jie norėtų pakeisti. 1. „Norėčiau būti turėjęs drąsos gyventi savo gyvenimą, o ne tokį, kokio...

Skaityti toliau