Sekant šiandienos įvykius, sunku kažką ir bepasakyti, nes viskas kaip ir aišku.. Norisi pasidalinti kažkuo artimu, o kartu prasmingu.
Dovilė Dagienė, žinoma menininkė ir fotografė, dar praėjusių metų vasarą pristatė savo meninį projektą Augalų Atmintis.
„Idėja spausti fotografijas ant augalų lapų gimė toliau dirbant su augalų atminties tema, kuomet archyvuose susidūriau su botaniko Jokūbo Movšovičiaus istorija. J. Movšovičius buvo žydų kilmės botanikas, dirbęs Vilniaus universitete. Prieš karą jis apsigynė disertaciją, kurioje tyrinėjo Panerių pievų augaliją...“ Paneriai vėliau tapo ir didžiausia nacių organizuotų ir vykdytų masinių žudynių vieta Lietuvoje. 1941–1944 m. Paneriuose buvo nužudyta 50 000 – 70 000 žmonių, iš kurių dauguma buvo Vilniaus ir Vilniaus regiono žydai. „...Karo metais jaunam mokslininkui teko slapstytis botanikos sode. Esama tam tikrų liudijimų ir istorijų, kad karo metu jis į botanikos sodą yra atvežę žydų vaikus, kurie buvo apgyvendinti gete. Atrodo jam buvo svarbu vaikams parodyti sodą, parodyti augalus, tarsi suteikti jiems galimybę atsigauti nuo karo siaubo. Ši istorija mane įkvėpė archyvuose ieškoti vaikų veidų. Augalo ir vaiko santykis yra gana įprastas žmonių kultūroje. Apie vaikus mes dažnai kalbame, kaip apie gėles, apie augalus, apie ateities pažadą... Ir čia mes susiduriame su karo siaubu, kuris sustabdo tą augimą... Ir sustabdo gyvenimus. Žiūrėjimas į vaikų veidus buvo gana sukrečiantis dalykas man.“
Sustoti Negalima Kartoti.
