APIE MUS


Kai laidojom senelį, susimąsčiau, kad senelis čia visai ne toks, kaip gyvenime.. Tie lakiniai batai ir kostiumas jam taip tolima, kaip kaimo vieškeliui centrinė didmiesčio gatvė.

Tuomet bakstelėjau sesei į šoną ir tyliai pašnibždėjau – kai numirsiu, prašau, apsaugok mane nuo šitos dramos. Pasidžiauk už mano gyvenimą ir pasirūpink, kad ir kiti pasidžiaugtų. Surink visus į vieną vietą – gal kokią mano mylimiausią? Pavaišink taure prisirpusio raudono vyno ir te niekas neliūdi! Dalinkis nuotraukomis ir mano mylimiausia muzika! Dar pabūkim visi kartu prieš pakylant, pasidžiaukim, kad buvau, o ne verkim, kad išėjau! Žinai, geriausia iš vis neguldyk į tą karstą ir man tikrai nereikia šitų graudulingų raudų. Suvyniok geriau į baltą drobulę, paversk pelenais, o su pelenais pasodink medį! Įsivaizduoji kaip man bus gera šakomis glostyti dangų, šildytis saulėje, mesti ir vėl auginti lapus? Ir visi te nešiojasi kišenėj mano gyvos, o ne mirusios paveikslą. Ir iš vis, kam tie drabužiai – pagaminti išmesti? Kiek karstų kasdien sukišame į jau ir taip perkrautą mūsų žemelę? Žodžiu, sese, palaidok oriai ir poetiškai ir su kuo mažiau tuščio triukšmo, gerai?

Šitas pokalbis trumpam nutilo, bet iš minties taip ir nepasitraukė.

Baltą Drobulę su sese įkūrėm norėdamos atnešti daugiau šviesos į inertišką netekties liūdesį. Padėti pamatyti situaciją kiek šviesesniu kampu – per džiaugsmą, kad įvyko, o ne tik liūdesį ir graužatį, kad baigėsi. Norime artimiesiems pasiūlyti tradicinių laidotuvių alternatyvą nuo pečių nuimant visą organizacinę naštą, suteikiant kiek įmanoma daugiau psichologinės pagalbos, padedant nurimti ir mylimą žmogų išlydėti su šviesiu palengvėjimu ir gerumo kupina širdimi. Ne mažiau svarbu ir pėdsakas, kurį kiekvienas paliekame baigdami šį žemiškąjį nuotykį. Norime, kad jis būtų kuo lengvesnis ir mažiausiai po savęs paliekantis svorio ir taršos. Iš žvaigždžių į žvaigždes! Paprastai, lengvai ir nuoširdžiai.