Daugiau nusimanau apie gyvenimą, nei mirtį.
Vedina asmeninio gyvenimo praradimų, bandžiau užlopyti skausmo skyles ir taip gimė 'Balta Drobulė' paremta šviesia mintim 'Gera, kad būta'. Drobulės dėka sutikau nuostabių žmonių, kurie patikėjo man dalelę savo skausmo. Tą širdgėloje skendintį skausmą sėmiau rieškučiomis ir bandžiau paversti šviesa. Netekties trupmenai bandžiau surasti prasmės vardiklį. Ir man beveik pavyko, iki kol nepavyko..
Sunkiausios lygtys atėjo tuomet, kai teko atsisveikinti su vaikais - dar visai kūdikėliais ir kiek didesniais. Ir kaip pasakyti mamai 'Gera, kad būta', kai dar visai nepabūta?
Tyliai supranti, kad nesupranti.
Neturiu atsakymo už ką, kaip ir kodėl. Neturiu žodžių paguodos. Nieko neturiu. Turiu tik vytelių lizdelį, už debesis minkštesnį kraitelį, balto minkšto lino drobulę, švelnias šiltas rankas ir atvirą širdį sunkiausiu momentu panešti kruopelę skausmo ir įveikti sunkiausią etapą kartu. Tyloje.
Taip gimė Lizdelis. Mano sekantis gyvenimo uždavinys.
Vaida
