MŪSŲ FILOSOFIJA


Gi žmogus gyvas, kol gyvas, o gyvybei iškeliavus, nieko nėr gražiau, kaip jį su vėjais paleisti žvaigždžių link. Lengvai ir švariai.

Neapkraukim Žemės papildomu svoriu bei tarša bent išeinant - virskim pelenais, gėles palikdami pievoms, karstus - medžiams, o drabužius gyviesiems. 

Palikim šaltus akmenis pakelėms, o žmogui sodinkim gyvą medį, kuris ir toliau augs ir džiugins mus visus, šakomis glostydamas dangų, šildydamasis saulėje, vesdamas žiedus ir vaisius, mesdamas ir vėl augindamas lapus.

Pakeiskim raudą prie šalto karsto šilta prisiminimų  popiete, surenkant į vieną vietą visus, kurių akyse ir širdyse mirtis neegzistuoja.

Netekties skausmą patikėkim profesionaliai psichologo ar dvasinio bičiulio pagalbai. 

Kai nelieka žodžių netektimi pasidalinti su bičiuliais ar artimaisias, atiduokim plunksną poetams. 

Ir kai norisi pabūt su savimi, palikim administracinius, teisinius bei finansinius rebusus spręsti tvirtesniems. 

O kai norėsis prisiminti, nė nepajusit, kaip balta drobulė ant jūsų stalo kvies jus širdingam pokalbiui prie arbatos puodelio ar vyno taurės.

Nes gera, kad būta. Mirčiai to neatimt.