Naudinga žinoti RSS



Keletas senovės lietuvių laidojimo tradicijų

Akmens amžiaus žmonės mirusius į kapo duobę guldydavo ant šono, palenktomis kojomis. Taip miega kūdikiai. Gal tuo būdavo imituojamas žmogaus grįžimas į Žemės motinos įsčias? Laidota arti namų, taigi ir po mirties velionis tarsi dalyvaudavo bendruomenės gyvenime, – pasakoja etnologas Liubartas Klimka. Kaime nebuvo giežto papročio juodai rengtis, nes žmonės paprasčiausiai to neišgalėjo. Išeiginiai drabužiai buvo siuvami ilgam laikui ir naudojami visiems svarbiems atvejams. Su laiku, žinoma, tos juodos per laidotuves atsirasdavo vis daugiau, moterys pradėjo rištis juodas skaras, – pasakoja tautinio kostiumo tyrinėtoja Teresė Jurkuvienė. Deginimo paprotys išnyko Lietuvoje plintant krikščionybei, tačiau iki pat XIX a. per Vėlines, tęsiant prosenovines tradicijas, kapinėse degė laužai. Pasak etnologo Liubarto Klimkos, juose būdavo sudeginami seni antkapiniai kryžiai, kaimo žmonės prie ugnelės prisimindavo...

Skaityti toliau



Kaip susidoroti su netekties skausmu

Artimojo netektis yra skaudžiausia iš visų netekčių kategorijų. Psichologinio streso skalėje ji užima pirmąją vietą, paskui eina skyrybos, sunki liga, darbo praradimas. Todėl natūralu, kad susidoroti su užklupusia būsena gali būti sudėtinga. Psichologė Eglė Šekštelienė pataria, kaip pamažu sugrįžti į pasikeitusio gyvenimo vėžes. Ji išskiria penkis svarbiausius niuansus. Susipažinkite su jais. 1. Netekties pripažinimas Pradžioje būna šokas. Jūs galite jausti silpnumą, nekontroliuojamai verkti, tapti isteriškais, netgi apalpti. Tačiau galimas ir priešingas variantas: galite jaustis lyg apduję, atbukę, visai neparodyti emocijų ir atrodyti ramūs, viską kontroliuojantys, atsitraukę. Vienas sunkiausių dalykų gedint yra jausmas, jog prarandate kontrolę. Pamėginkite tuomet įtvirtinti dienos ritmą. Šis pirminis sąstingis gali tęstis net keletą dienų. Tokia būsena, lyg emocinė gynyba, leidžia neprarasti kontrolės ir užsiimti būtiniausiais dalykais...

Skaityti toliau