Naudinga žinoti RSS



Pašalpa kūnui sugrįžti namo iš užsienio

Užsienyje mirusio ar žuvusio asmens šeima, neturinti lėšų palaikams parvežti, gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, kuri pagal pateiktus dokumentus, įrodančius palaikų parvežimo išlaidas, gali suteikti finansinę pašalpą iš savo biudžeto. Tačiau, siekiant valstybės finansinės pašalpos, būtinos dvi sąlygos: - Pirma, pašalpa gali būti suteikta tuo atveju, jeigu užsienyje miręs ar žuvęs asmuo buvo neapsidraudęs, arba, kai asmuo buvo apsidraudęs, bet pagal draudimo sutartį tai nėra draudžiamasis įvykis. - Antra, didesnė tikimybė gauti valstybės finansinę pašalpą, jei mirusio (žuvusio) asmens šeima ar artimieji giminaičiai turi mažas pajamas (kai šeimos arba jo artimo giminaičio šeimos pajamos vienam asmeniui neviršija 3 (trijų) valstybės remiamų pajamų dydžių (VRP), kurios šiuo metu siekia 82,5 € per mėnesį). Mirusiojo ar žuvusiojo užsienyje Lietuvos Respublikos piliečio...

Skaityti toliau



Apie pašalpas

Turint medicininę pažymą, liudijančią mirtį, galima kreiptis dėl vienkartinės laidojimo pašalpos , kurios dydis = 8 BSI (bazinė socialinė išmoka), t. y. 304 €. Laidojimo pašalpa skiriama mirus: - Lietuvos Respublikos piliečiui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje; - Lietuvoje – užsieniečiui (užsienio valstybės pilietybę turinčiam asmeniui arba asmeniui be pilietybės, turinčiam leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje); - Lietuvoje – asmeniui, įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje turinčiam pabėgėlio statusą; - Lietuvoje – visų, aukščiau išvardintų asmenų, vaikui, kai gimsta negyvas (ne mažiau kaip 22 nėštumo savaičių kūdikis). Teisė gauti laidojimo pašalpą atsiranda nuo asmens mirties dienos, kurios faktą registruoja: mieste – savivaldybės civilinės metrikacijos įstaiga, kaime – seniūnija (išskyrus savivaldybių centrų seniūnijas), užsienyje – Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga. Laidojimo...

Skaityti toliau



Naudinga žinoti mirus artimajam

Mirus artimajam: Žmogui mirus namuose, mirusiojo kūno negalima liesti, kol mirties nekonstatuos medikai arba, jei mirtis įvyko viešoje vietoje – policijos pareigūnai. Mirties faktą nustato: greitosios medicinos pagalbos slaugos specialistai (visą parą); kitas slaugos specialistas, tiesiogiai atlikęs mirusio asmens sveikatos priežiūrą nesant gydytojo (jo darbo metu); šeimos gydytojas (jo darbo metu), jei prižiūrėjo ligonį paskutinėmis jo gyvenimo dienomis; gydytojas-teismo medicinos ekspertas (jei žmogus miršta viešoje vietoje, arba mirtis smurtinė). Medicininę pažymą, liudijančią mirties faktą, išduoda pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikęs gydytojas (jo nesant – kitas gydytojas). Su medicinine pažyma, liudijančią mirties faktą, reikia kreiptis dėl mirusiojo asmens išregistravimo ir mirties liudijimo išrašymo: mieste – į savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrių, kaime – į seniūniją. Namuose mirusiojo kūnas į teritorinę lavoninę...

Skaityti toliau



Taškas ar daugtaškis?

Šimtmečiais mirtis buvo laikoma neišvengiama gyvenimo ciklo dalimi. Priklausomai nuo religijos, kurią išpažino mirusiojo artimieji, ji tapdavo tašku arba daugtaškiu žmogaus gyvenime. Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais šis natūralus procesas tampa vis sopesne tema. Kalbėti apie mirtį – tiesiog nemandagu. Žmonės vis dažniau ne miršta, o kažkur išeina, nors per Vėlines vorelėmis skubame į kapines uždegti žvakelių, lyg tiksliai žinotume, kur. Mes sakome užgeso gyvybė, amerikiečiai vis dažniau mini „passed on“ – t.y. nuėjo tolyn. Jonathanas Jongas, „Koventrio universiteto mokslininkas sako, kad tai, jog nenorime kalbėti apie mirtį, nebūtinai reiškia, jog jos bijome. „Tyrimai rodo, kad žmonės labiau baiminasi ne savo pačių, o artimųjų mirties. Be to, mes labiau bijome ne to, kad baigiasi gyvenimas, o mirimo proceso – skausmo ir vienatvės....

Skaityti toliau



Vaikai gedi..

Labai svarbu apie savo skausmą šnekėti – tiek suaugusiems, tiek vaikams. O jei neišeina kalbėti – ieškoti, kas padėtų tai padaryti. Gedėti galima ne vien liūdnai. Yra tautų, kurios savo ilgesį išlieja dainuodamos ir plodamos. Vieni dega savo mirusiems žvakeles, kiti leidžia į orą širdelės formos balionus, treti rašo ir degina artimiesiems parašytus laiškus. Kai kurios šeimos susikuria savo ritualus, pavyzdžiui, per mirusio tėčio gimtadienį valgo karštą šokoladą ir taip jį prisimena. Vaikai, nepaisant jų amžiaus, turėtų dalyvauti tokiuose ritualuose lygiomis teisėmis su suaugusiais. Tėvams kartais kyla pagunda apsaugoti vaiką nuo skausmo ar skausmingų prisiminimų, tačiau žiūrint iš viso gyvenimo perspektyvos, vaikams geriau būti informuotiems ir dalyvauti su mirtimi susijusiuose ritualuose, neišskiriant nė laidotuvių. Jei būsite su vaiku atviri, padėsite...

Skaityti toliau