Mirus žmogui, elgesio principai visada tie patys. Jei žmogus mirė namuose, reikia kviesti medicinos pagalbą, kuri tai patvirtintų, jei ligoninėje, medikai tai atlieka iš karto. Žmogui mirus viešoje vietoje, kviečiama policija, kuri mirties netvirtina, bet tam kviečia medicinos ekspertus. Vėliau velionis vežamas į ligoninės morgą ar specialią, saugojimui skirtą vietą. Specialistai paprastai atvyksta kuo įmanoma greičiau. Kūnas į ligoninės morgą turi patekti per 2 valandas nuo mirties fakto nustatymo. Už jo buvimą morge moka ligonių kasos, kūnas ten gali būti ne ilgiau nei 4 paras.
Mirties faktą tvirtina gydytojas, išrašantis mirties faktą liudijančią medicininę pažymą. Su šia pažyma artimieji arba įmonė gali kreiptis dėl pašalpos ir mirties liudijimo. Didžiuosiuose miestuose tai galima padaryti metrikacijos skyriuose, kurie išduoda tiek mirties, tiek gimimo liudijimus, o mažesniuose – seniūnijose.
Kreipimosi dėl pašalpos laikas pratęstas nuo 6 iki 12 mėnesių. Jei kreipiamasi per pirmąsias 10 darbo dienų nuo asmens mirties, pašalpa išmokama per 24 valandas. Jei vėliau, tai reiškia, kad žmonės velionį jau palaidojo ir kreipėsi vėliau. Jiems gauti pinigus nėra taip skubu, tad jie išmokami per mėnesį.
Dar viena paramos mirties atveju rūšis - parama palaikams pervežti. Jei reikia pervežti Lietuvos piliečio, mirusio užsienyje, palaikus, vertinamos laidojančio asmens ir jo šeimos pajamos. Jei jos mažesnės nei trys valstybės remiamų pajamų dydžiai (šiandien tai 306 eurai asmeniui), išmokama pašalpa. Jos dydį sudaro faktinės išlaidos, bet ne didesnės nei 2052 eurai.
Kreipiantis dėl paramos ar kai kurių laidojimo paslaugų, nereikia daug dokumentų. Reikia dokumento (paso ar kortelės), patvirtinančio laidojančio asmens tapatybę arba leidimo laikinai arba nuolat gyventi Lietuvoje. Jei kreipiamasi dėl paramos mirties atveju, reikalinga prašymo forma, kuri būna paramos skyriuose arba internete.
Medicininius mirties liudijimus galima rasti internete. Jei asmuo neturi prieigos prie interneto, paramos skyriuje bus pasižiūrėta, ar gyventojų registre yra mirties faktas.
Kremavimas
Pasirinkimas kremuoti yra etinis ir moralinis. Ne visi žmonės priima patį palaidojimo faktą, kai laidojama į žemę. Tai ir ne itin estetiškai atrodo, be to, didesniuose miestuose yra vietos problema. Kremavimas tampa pirmuoju pasirinkimu, jei žmonės mobilūs, gyvenantys kitose šalyse, judantys po pasaulį. Arba – jei tokia buvo velionio valia.
Įstatymas numato, kad velionio valia turi būti įvykdyta, bet tam reikia įrodymo, kuo gali tapti testamentas, notaro patvirtintas dokumentas arba paslaugos sutartis, kurią pasirašo kremavimo įstaiga, būsimas velionis, kuris norėtų, kad ta paslauga būtų suteikta, ir ją vykdysiąs asmuo.
Daugiau išsamios informacijos, ką daryti, mirus artimajam, rasite čia.
